Kokią masalo spalvą tavo žuvis iš tiesų mato?

Raudona šviesa nukrinta iki 1% savo stiprio paviršiuje kažkur tarp 1.2 m ir 11 m — viskas priklauso nuo vandens: 11 m skaidriausiame vandenyne, 1.2 m potvynio vandenyje. Bet absoliutus nuotolis yra mažiau naudinga atsakymo pusė. Svarbiau, kuri spalva išlieka geriausiai, ir čia viskas apsiverčia: giliausiai prasiskverbiantis bangos ilgis skaidriame vandenyne yra apie 470 nm — mėlynai žalias, o taninų nudažytame ežere apie 680 nm — sodriai raudonas, nes ištirpusi organinė medžiaga stipriausiai sugeria trumpas bangas. Taninų vandenyje laimi raudona, o tai priešinga įprastam patarimui.

Ji svarbi tam, ar žuvis apskritai gali masalą pastebėti, o tai siauresnis teiginys, nei skelbia dauguma patarimų. Ši svetainė apskaičiuoja kontrastą tarp masalo ir už jo esančio vandens bei atstumą, kuriame tas kontrastas pakyla virš rūšies aptikimo slenksčio. Ji negali pasakyti, ar žuvis puls: tai elgsena, ir jokia optika jos nenuspėja.

Priklauso nuo to, iš kur žiūri žuvis — todėl populiarūs patarimai prieštarauja vieni kitiems. Žiūrint iš šono ar iš viršaus laimi šviesumas: išsiskiria chartreuse arba balta. Žiūrint į viršų, į paviršių, niekas negali būti šviesesnis už dangų, tad kontrastą kuria tik tamsus siluetas — štai kodėl juoda ir mėlyna drumstame vandenyje irgi „visada veikia“. Abi stovyklos teisios, tik kalba apie skirtingas geometrijas.

Dauguma jų mato dvi spalvas ten, kur tu matai tris. Iš čia esančių 54 rūšių 19 turi tiesioginius kūgelių spektro matavimus; upėtakiai, lašišos ir karpiai turi keturių tipų kūgelius, vieni jų jautrūs ultravioletiniams spinduliams, o rykliai turi vieną tipą ir spalvų nemato. Kiekviena jų tą pačią masalų dėžę surikiuoja kitaip.

Apie 470 nm skaidriame vandenyno vandenyje ir apie 680 nm taninų nudažytame ežere — vienur mėlynai žalia, kitur sodriai raudona, apskaičiuota iš paties vandens sugerties, o ne nuskaityta nuo lentelės. Vieno atsakymo nėra, o lentelė, kuri jį duoda, aprašo vandenį, kurio neįvardijo.